Drįsčiau teigti, kad tarp kitų Italiją reprezentuojančių dalykų be jokios abejonės yra ir Margaritos pica. Jos produktų spalva atitinka šalies trispalvę, o patys italai mielai smaguriauja šiuo traškančiu paplotėliu tiesiog gatvėje. Svečiose šalyse jie atidžiai lygina picos kokybę ir pasisekimą.Apvalius duonos paplotėlius jau turėjo Antikos graikai, egiptiečiai, tolimi arabų kraštų gyventojai ir indų tauta, tačiau […]
Nacionalinis itališkos virtuvės patiekalas – pica – šiandien yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Įvairių tautų virtuvės, pritaikydamos savo tradicijas, pradėjo siūlyti savus picų receptus. Kokia šio patiekalo sėkmės istorija? O svarbiausia – kokia paslaptis? Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą dar X a. Renesanso laikais šis krosnyje kepamas tešlos paplotėlis
Italų nacionalinis patiekalas „pizza“ (iš itališko žodžio „pizzicare“ – būti aštriam) tapo vienas populiariausių pasaulyje, kai 19 amžiaus pabaigoje atvyko Amerikon kartu su italų emigrantais. Tačiau jo prototipus ragavo dar senovės egiptiečiai, graikai bei romėnai. Kai 1522 m. į Europą buvo atvežti pomidorai, Neapolyje atsirado itališkosios picos „pramotė„, o 17 amžiuje – picų kepimo meistrai,
Daugelis kepėjų picas grupuoja į dvi kategorijas: itališkos picos (tikrosios picos) ir visos kitos picos. Klasikinės picos istorija siekia antikos laikus. Kai kurios kultūros, pvz., graikai ar finikiečiai, valgė paplotėlius, keptus iš miltų ir vandens. Jie buvo kepami ant karštų akmenų ir paskaninami įvairiais žalumynais bei prieskoniais. Toks patiekalas labai panašus į šiandien plačiai vartojamą
Didžiausia pasaulyje pica, patekusi į Gineso rekordų knygą, buvo iškepta vasario 9-ąją Floridoje. Ši diena tapo Tarptautine picos diena. Picos istorija (svetur) Kuomet 1895 metais Niujorke namų išsiilgęs neapolietis atidarė pirmąją piceriją, jis net neįsivaizdavo, kad plokščia, apvali balta duona, kepama jo gimtinėje, užkariaus visą pasaulį. Po maždaug 60 metų amerikiečiai, australai ir šiaurinės Europos
